Ne vienas liepiškis vieno šeštadienio vidurdienį, pamatęs link kultūros centro traukiancčius kaimynus, kasėsi pakaušį – mat tie ėjo ne tuščiomis: kas nešėsi pyragą, kas gražiai pripjaustyto kumpio, dešros ar dubenį spalvingų, seilę varvinančių salotų. Iš kitur atvažiavę irgi traukė iš automobilių krepšius su vaišėmis. „Gal vestuvės kieno ar krikštynos“ – mąstė, kol neatskriejo žinia, kad į pirmą savo susibūrimą renkasi Liepių kaimo bendruomenės nariai.

                Įeinančiuosius trankiu maršu pasitiko bendruomenės tarybos vicepirmininkas Romualdas Tamulionis su žmona Zita – jis akordeoną virkdė, ji tambūrinu taktą mušė.

                Centro salytė  darėsi vis ankštesnė, nes pas kaimynus atvažiavo milagainiškių, petrašiūniečių, mimainiečių, bukoniškių. Pastarieji netgi su pačiu seniūnu Kaziu Damulevičiumi priešakyje. O šis dar ir su viešnia Rūta Morozovaite pašonėje. Mat rūtos seneliai iš čiakilę, bendrovė jų žemę nuomoja – taigi sava, nors ir ne bendruomenės narė. Atvažiavo tiesiog saviškiams padainuoti. Taip prasidėjo liepiškių pirmasis suėjimas, simboliškai pavadintas „Rudens aitvarai“.

                Svečius ir saviškius maloniai pasitiko ir pasveikino dvi rudens fėjos – Laima ir Violeta. Ir ne vien žodžiais – susirinkusiesiems pagrojo jaunasis akordeonistas Julius Kukarinas, padainavo pradedančioji solistė Gabija Ignatavičiūtė, kuriuos mokina meno vadovė Neringa Kukarinienė , pašoko Ingridos Tunkevičienės vadovaujamos jaunosios šokėjos.

                „Malonu, kad tiek daug susirinko savų ir svečių. Jau seniai mums reikėjo susiburti. Atėjo toks metas. Nuo tarybinių laikų pabaigos, kada išsidraskėme, išsilakstėme, dirbome kiekvienas sau ir savuose rūpesčiuose paskendę, praėjo nemažai laiko. Pamiršome kaimynus, pamiršome ir save. Juk reikia ne vien dirbti ir valgyti, reikia ir pašokti, ir padainuoti – ne vien duona žmogus sotus. Tad gerai, kad suėjome – reikia burtis, kovoti, bendrai siekti savo tikslų. Paprastas pavyzdys – valdžia norėjo mūsų kaimo mokyklą paversti socialiniu būstu. Suprantama, reikia ir būsto, bet neprotinga tam panaudoti tipinį mokyklos pastatą, kuris pritaikytas visai kitam. Juk jame mokėsi mūsų vaikai, o ir patys ten dažnai būdavome. Tad nutarėm, kad ta mokykla būtų naudinga visiems mūsų kaimo žmonėms, ir išsikovojome – ji tapo bendruomenės namais. Juose yra scena, nemažai atskirų patalpų, salė, taigi turėsime ne tik kur sueiti, pasilinksminti, bet ir į Anapilį keliaujantįjį pašarvoti. Nuo seno taip būdavo, kad kaimas viską spręstų bendrai. Tad atgaivinkime tas gražias tradicijas. Daug yra bendrų reikalų – ir keliai, ir kanalizacija, ir kiti dalykai. Ankščiau rūpindavosi kažkas kitas, mes tik reikšdavome pretenzijas. Dabar niekas už mus nepadarys, viską turime daryti patys, savo jėgomis ir savo ryžtu. Galu gale niekas už mus geriau nežino, ko mums reikia. Tad pabūkime šiandien kartu, pasilinksminkime, nes juk ir linksmybių niekas mums nedovanos“, - pakilia kalba suėjimą pradėjo bendruomenės vicepirmininkas R.Tamulionis.

                Perfrazuotomis Kristijono Donelaičio ,,Metų“ eilėmis savo sveikinimą liepiškiams perskaitė bukoniškiai, atvežę ypatingą sūrį, suslėgtą iš labai ekologiško į Raudonąją knygą įrašytų karvučių pieno, ir įteikė Liepių bendruomenės  vadovei Laimai Bakšaitienei simbolinį draugystės žiburį. „Turi atgimti bendri interesai, žmonės burtis privalo, nes pavieniui nieko nepadarysime. Kas anksčiau kaime buvo gaisrininkas? Visi. Tad ir dabar būkime tokie. Susivienykime ir bendrai gyvenkime. Negyvenkime televizijos sukurtomis vizijomis. Negyvenkime iliuzijų pasaulyje“, - įtaigiai kalbėjo kunigas Audrius Mikitiukas.

                O Milagainių bendruomenės vadovas Vladas Pėstininkas buvo gana kategoriškas: „Valdžiai būtų labai gera, kad mes šoktume, dainuotume ir netrukdytume jiems snausti minkštuose kėdėse. Nesikištume į visuomeninį gyvenimą, į valdžios priimamus sprendimus. Nebūkime avinėliais, išlyskime iš savo būdelių. Įrodykime, kad mums rūpi visuomenės reikalai, būkime savo šalies piliečiais. Mums turi rūpėti, ką mes renkame į valdžią, ką tie išrinktieji veikia.“ Nuskambėjo artėjančios kampanijos gaidos.

                Iš tiesų toks susibūrimas – labai palanki proga pakviesti kaimo žmones aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje. Galų gale bendruomenės tam ir kuriasi. Savo prisiminimus apie buvusius mokinius, dabar salėje sėdinčius solidžius ponus ir ponias, nuotaikingai pasidalijo buvusi mokytoja Janina Eimontienė.

                R.Morozovaitė negailėjo nei dainų, nei nuotaikos – talkon pasikvietusi jaunąsias šokėjas, padainavo populiarias savo ankstyvojo repertuaro dainas.

                Paragavę suneštų skanėstų ir maloniai pabendravę liepiškiai skirstėsi. Pirmoji sueiga, kurią surengti padėjo Liepių žemės ūkio bendrovė, verslininkas Mindaugas Kvietinskas, iš dalies ir rajono Savivaldybė, praėjo dalykiškai ir nuotaikingai. Kad daugiau tokių.